Viskas turi pradžią ir viskas turi pabaigą. Diena buvo skirta medžio stichijai, jai priklausantiems organams ir refleksologijai. Aptarėm stovyklą, jos naudą, pliusius ir minusus, įspūdžius, įžvalgas. Plalinkėjom viena kitai nesustoti, eiti savo keliu, džiaugtis kiekviena nuostabia diena.

Kiekviena mes esam nuostabaus grožio gėlė. Kiekviena vis kitokia: spalva, kvapas, forma, augimo vieta. Vienos auga pamiškėje, kitos kopose, trečios darželiuose. Vienoms reikia daug vandens, kitos mėgsta sausrą. Jos dėlto nei geresnės, nei blogesnės. Jos tiesiog gėlės. Surinkus visas tas nuostabias gėles gaunasi unikali ir nepakartojama puokštė. Prisiminkim tą puokštę ir jos grožį. Mes esam unikalios ir nuostabios.

Esu labai dėkinga visom ir kiekvienai už norą, ryžtą augti, už pasitikėjimą, už leidimą pabūti kartu, už diskusijas, už atvirumą, gerą nuotaiką, pozityvumą, juoką, dainas ir šokius, už pagalbą virtuvėje….

Ačiū Vilma tau už nuostabų maistą, už meilę jį kuriant ir dalinantis juo su mumis.

Ačiū ir iki….